Kovo 7d. man sukako 24 metai. Ar ir jums gimtadienio laikotarpiu būna pamąstymai, pasvarstymai apie ateitį, praeitį ir dabartį? Ir nors 24 metai dar tikrai nedaug, tačiau su kiekvienais metais atrodo vis tampu labiau savim, tarsi išsilaisvinu iš kažkokių slėgusių pančių. Žinau, jog tokie įrašai tikrai populiarūs, tad nusprendžiau pasidalinti 5 gyvenimo pamokomis, išmoktomis per savo trumpą 24 metų gyvenimą.
1. BŪK SAVIMI
Skamba žiauuuriai banaliai, ar ne? Tačiau bėgant metams ėmiau vis labiau galvoti kas aš esu ištiesų? Kaip mane žmonės apibūdintų dokumentiniam filme apie mane, per mano laidotuves, gimtadienį? Kuo skiriuosi nuo kitų ir kas mane daro manimi? Anksčiau (paauglystėj, mokyklos metais ir t.t.) buvo toks jausmas, jog visi vienodi, mėgsta tuos pačius dalykus, o išsiskirti būdavo visų didžiausia baimė. Ir kitiem atrodo būdavo nesuprantama, kaip tau gali patikti tas ar anas. Ir kuo toliau, tuo labiau ėmiau pastovėti už savo įsitikinimus, nuomonę, pažiūras. Atsimenu pačioje FB susikūrimo pradžioje apgalvodavau kokią dainą ant sienos įsikelti ir ką apie tai pagalvos kiti, kam patiks, o kam ne. Ta prasme, what a fuck? Nebebijau būti savimi ( nu šiek tiek dar bijau kartais :D ), paleisti ir šokti pagal savo mėgstamą muziką, pasakoti, jog esu patriotė ir kokia nuostabi šalis yra Lietuva ar, kad klausau ASMR ar rašau tinklaraštį. Nebijau rengtis taip, kaip noriu ir gyventi/elgtis taip, kaip pati noriu, o ne kaip tai įsivaizduoja kiti.
2. VERTINK SAVE IR SAVO LAIKĄ
Viena iš su laiku išmoktų didžiausių pamokų gyvenime buvo vertinti savo laiką. Su metais savo gyvenimą reikia pravalyti nuo vadinamų "good time people" (Labai gera daina - Spencer Ludwig - Good time people), kurie būna su tavimi tik gerais momentais, kai tau sekasi, kai tu laimingas ir t.t. Arba kai jiem reikia iš tavęs naudos. Taip pat išmokau nešvaistyti savo laiko žmonėms, kurie nedaro manęs laiminga, su kuriais jaučiuosi nejaukiai, su kuriais "turiu" būti, nors tikrai neprivalau. Yra daug žmonių, kurie mus stumia žemyn, užuot keldami viršun. Kurie mus nuvertina, demotyvuoja, verčia jaustis niekam tikusiais ar paprasčiausiai nesidomi mumis, gadina nuotaiką ir t.t. O tuo pačiu svarbu vertinti tuos, kurie ir džiaugsme ir varge yra su mumis, nors ir neprivalo. Ir tikrai geriau likti vienam, nei būti su mūsų nevertinančiais žmonėmis, ar ne?
3. SAKYK "NE"
Šitą "klaidą" pastebiu tiek su savimi, tiek su kitais žmonėmis. Mums labai sunku atsisakyti ir negalvoti pasiteisinimų, dažnai išgalvotų. Per daug jaučiamės įpareigoti kažką daryti, nors iš tiesų tokie nesam. Buvom auklėjami, jog nemandagu atsisakyti, nuvilti žmonės, nepadėti ir t.t., tačiau per mažai akcentuojame savęs vertinimą ir savimeilę (ne egoizmą). Ir dažnai žmonės tuo mėgsta naudotis, permeta savo darbus, pareigas, naudojasi gerumu, mūsų laiku ir t.t., dažniausiai nieko niekada negrąžindami atgal. Todėl ir man sunku kartais tiesiog pasakyti "ne" neteisinant savęs ir nesijaučiant nesmagiai, nejaukiai ir nemandagiai.
4. ATLEISK SAU
Būkim biedni, bet teisingi - visi klystam ir nei vienas, kad ir kaip norėtumėme ir stengtumėmės, nesame tobuli. Kartais valgom š, nesirūpinam savim, nesportuojam, neskaitom knygų ir tai visiškai normalu ir žmogiška. Kartais nuviliam žmones, tyngim, neteisingai parašom žodį, blogai atliekame savo darbą ir dar daug kaip suklystame. "Senstant" stengiuosi vis mažiau už tai save bausti, graužti ir jaudintis.
5. PSICHOLOGINĖ SVEIKATA YRA ŽAURIAI SVARBU
Anksčiau depresija, nerimo sutrikimas, panikos priepoliai, klaustrofobija ir kiti psichologiniai sutrikimai atrodė kaip kažkoks kosmosas, sukurtas filmuose ar iš neturėjimo ką veikti. Iki kol pati nesusidūriau su nerimo sutrikimu. Kuomet paprastas važiavimas autobusu ar nusileidimas į metro stotį kėlė didžiausią baimę mano kūnui ir visai ne dėl kokios avarijos baimės. Tik tada supratau, kaip paplitę tokie sutrikimai yra ir kaip normalu ir žmogiška yra verkti, jaudintis, eiti pas psichologą, medituoti ir t.t. Man visada psichologija labai patiko, nuolat ja domiuosi ir pastaraisiais metais dar labiau pradėjau kreipti dėmesį į žmonių jausmus, išgyvenimus, kurie labai siejasi ir su fizine žmogaus būkle. O didžiausias atradimas man yra ASMR, suteikianti tai, ko dažnas iš mūsų negaunam, bijom prašyti ar net nežinom, kad mums to reikia, užsidedam kaukes, vaidinam stipriais, neemocionaliais, bebaimiais ir t.t.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Tad tokios mano šiek tiek padrikos, tačiau tikros mintys apie bene svarbiausias išmoktas gyvenimo pamokas, ties kuriomis vis dar dirbu. Tad visiems linkiu atrasti savo asmenyę, nebijoti sakyti "ne" ir labiausiai mylėti save.
No Comments
Post a Comment